Na ndiqni ne facebook
  Diskutim-Hyrja - Repliko - Kërko - Kontakto  
bord.gazetakritika.net / Kulturė dhe Art! / Pierfranco Bruni -
Autor Mesazhi juaj
Arjan Kallco
Anëtar
# Postuar më: 6 Maj 2016 05:31 - Modifikuar nga: Arjan Kallco


Shqiptaria midis modeleve antropologjike

Nė shėn Gjergjin shqiptar njė veprimtari mes komuniteteve italo-shqiptare dhe Shqipėrisė mė 7 maj ka njė rėndėsi tė veēantė, si nga ana gjuhėsore, ashtu dhe antropologjike-letrare dhe vė nė qendėr njė ēėshtje lidhur me identitetin kulturor. Historia e njė populli arbėresh (italo-shqiotar) ėshtė njė histori qė e gjen tek identiteti i kulturave mesdhetare njė ēelės leximi bazė. Janq realitete mesdhetare qė kanė patur gjithmonė njė kontakt me detin, pavarėsisht vendosjeve tė brendshme tė popullsisė arbėreshe. Nė fund tė fundit shqiptarėt, si dje dhe sot, vinin dhe vijnė nga deti. Vendet qė regjistrojnė doke, zakone, gjuhė traditė dhe histori arbėreshe nė Itali janė 50: 3 nė Pulja, nė Kalabri janė 33 komuna arbėreshe. Tė mirat kulturore (trashėgimia kulturore nė kuptimin e pėrgjithshėm) tė kėtyre vendeve, pėrfaqėsojnė njė ēelės leximi pėr njė process, jo vetėm tė njohjes, por mbi tė gjithė tė vlerėsimit dhe pėrfitimit si nė planin shkencor, ashtu dhe didaktiko-pedagogjik.
Njohja e trashėgimisė sė tyre ėshtė njohje e territoreve nė elementėt e tyre tė lidhjes mes sė shkuarės dhe sė tashmes dhe sė tashmes me zhvillimin kulturor nga tradita e proceseve informuese. Njė rrugėtim qė lidhet me identitetin e tyre dhe praninė e lashtė dhe tė sotme nė troje. Kėto prekin krahina si Puljan, Kalabrinė, Siēilinė, Bazilikatėn, Kampanian, Molizen dhe Abrucon.
Ka njė lidhje tė ngushtė nė tė mirat kulturore tė komunave me shqiptarė nė Itali, midis trashėgimisė arkitektonike (trashėgimia hisotirke dhe kulturore), gjuhės dhe kultit. Kjo do tė thotė se tė mirat kulturore pėrfaqėsojnė nė kėto troje njė shprehje tė gjendjes liturgjike qė shfaqet nė simbologjinė e strukturės. Duhet saktėsuar njė fakt qė ėshtė kuptimplotė pėr kėto komunitete dhe lexohet si njė e dhėnė laike. Qendra historike ėshtė gjithmonė e banuar dhe kjo ndodhet gjithmonė nė qendrėn historike.
Njė vizion i tillė i shkėlqyer regjistrohet nė Ēivita nė shėn Gjergjin shqiptar., por edhe nė Fameta, nė disa mjedise nė Shėn Marcano, tė shėn Xhuzepes dhe nė disa vende tė rrafshit siēilian. Mendoj pėr pejsazhin-grazhd tė Shėn Palit nė Bazilikatė, apo Ururi. Pra tė mirat kulturore qė perceptohen nė historinė e banesave bėhet njė manifest i jeteės dhe njė manifest i pėrditshmėrisė dhe kurrė njė trashėgimi antropologjike. Ėshtė fakt pozitiv qė ndikon nė katėr aspekte: sociologjik, historik, artistik dhe dokumentar.
Por historia e kėtyre komuniteteve ėshtė pėrjetuar si dekodifikim i njė procesi artistik. Nė fakt kishat dhe manastiret (Shėn Dhimitri me shėn Adrianin dhe Qendrėn e studimeve, nė Specano shqiptare, apo nė komunitetet e Rrafshit tė shqiptarėve) janė mbrujtėsit, jo vetėm tė njė aparati historik dhe arkitektonik me rrėnjė dhe model oriental, por pėrbėjnė mbi tė gjitha njė imazh tė njė proiektimi artistik.
Kalabria ėshtė nė qendėr tė kėtij itinerary: nga provinca e Kozencės tek e Krotones dhe Katanxaros. Njė itinerar qė prek pejsazhin dhe kulturėn, ritet dhe format e traditės. Njė udhėtim mes arbėreshėve tė Kalabrisė ėshtė njė udhėtim qė na vendos nė qendėr tė njė raporti mes Perėndimit dhe Lindjes. Kisha e shėn Mėrisė sė Firmos ėshtė fotografia tipike qė bashkon thjeshtėsinė e strukturės dhe kultin e qytetėrimit albanofon. Ndėrsa katedralja e Lungros ėshtė takimi midis stilit tė rafinuar tė lindjes sė mesme dhe dėshirės pėr perėndizim tė artit. Njė kulturė e llojit kryesisht bizantin, qė zhvillohet nė njė kryqėzim mes romanikut dhe barokut : nga thjeshtėsia e kishės sė Firmos tek tepėria dhe masa e katedrales sė Lungros; nga thjeshtėsia lineare e Makias tek format baroke tė shėn Dhimitrit; nga bizantini i restauruar i kėmbanores sė kishės sė shėn Pjetrit dhe Paolos sė Specanos, tek sheshi i zbukuruar i fushės sė Bariles. Aglomerate urbanė qė deklarohen artistikisht pėrmes njė tradite qė ka si njė tė mirė bazė kultin. Pasuria kulturore nė pjesėn mė tė madhe nė kėto vende janė ato tė kultit.
Qė tė qėndrojmė nė Tokėn e lashtė tė Otrantos, ku ka disa nėnvizime tė skalitura. Nė Pulja ka tre komunitete arbėreshe (italo-shqiptare). Njė nė provincėn e Tarantos, shėn Marcano i shėn Xhuzepes dhe dy tė tjera nė atė tė Foxhės: Kieuti dhe Kastekvekio tė Puljas. Kėtu gėrshetohen kultura popullore dhe identiteti etniko-gjuhėsor. Njė process qytetėrimi qė ka si themel historik vlerėn e traditės. Janė territore qė rezultojnė tė prekura nga njė kulturė minoritare, por qė kanė njė vlerė tė madhe antropologjike.
Pulja, si Kalabria nė veēanti, apo Bazilikata, Siēilia, Molize dhe dy krahina tė tjera mbrojnė trashėgiminė e minoriteteve, duke mos harruar vlerat e Bashkimit tė Italisė dhe identitetit tė njė tradite qė tregon historitė e veta tė ndryshme. Arbėreshėt janė histori, traditė dhe kulturė. Trashėgimia e tyre futet nė njė vizion tė gjerė nė planin e identitetit. Mbetet themelor raporti mes vendeve qė e praktikojnė gjuhėn arbėreshe dhe atyre vendeve qė i humbėn doket, zakonet, traditat, pėrveē gjuhės.
Italia ėshtė njė komb qė ka shpoėrndarė njė kartė gjuhėsore heterogjene nė tė gjithė territorin e saj. Nga katalanasja e pranishme nė Sardenjė, tek greqishtja nė Pulja dhe Kalabri, nga shqipja e gjallė nė shtatė krahina, tek sllovenishtja nė Paraalpet Xhulie, nė Kars dhe nė afėrsi tė Goricias, Triestes, nga sėrbishtja nė Istria dhe Molize, nė franko-provencalen nė Alpet piemonteze, nė Kalabri, nė Vale d'Aosta, nė Pulja. Janė 12 komunitete etniko-gjuhėsore tė njohura sot nė Itali dhe tė mbrojtura nga ligjet nė fuqi. Njė hartė e gjuhėve qė ka pas faktorė tė rendit historik.
Arbėreshėt u mbajtėn deri tani, sepse ndjenja komunitare ishte dhe ėshtė mjaft e thellė. Nga ana tjetėr veprimtaria e tyre ėshtė drejtuar gjithmonė ndaj faktorėve kulturorė qė pėrfaqėsuan referime vlerėsuese. Problemi ėshtė tė rekuperohen identitetet pėrmes njė njohje mė tė madhe qė prek aspektet heterogjene, qė shkojnė nga format antropologjike tek gjuha, nga tė mirat kulturore tek zakonet. Nė fakt njė prej raporteve themelore luhet tek gjuha, tė folurat dhe dialektet.
Rasti i komuniteteve arbėreshe ėshtė emblematik. Arbėreshėt janė njė realitet, si pėr trashėgiminė gjuhėsore qė ruajnė prej pesė shekujve, ashtu dhe pėr dėshmitė historike qė janė njė dokument dhe jo vetėm njė ēelės leximi themelor qė nxjerr nė pah shenjat e njė pėrkatėsie. Nė Itali pėrfaqėsojnė, jo vetėm njė diversitet, por tregojnė praninė e njė dygjuhėsie origjinale tė rrėnjosur thellė dhe tė strukturuar nė zonat e ndryshme tė Italisė. Formojnė njė urė thelbėsore me kulturat e padukshme tė botės ballkanike dhe funksioni i ritit ėshtė dėshmia e transmetimit tė njė tradite fetare tė rrėnjosur thellėsisht nė ndėrgjegje.
Sot riti grek shprehet nė 26 prej 50 komuniteteve. Bėhet fjalė pėr njė tė dhėnė qė thėrret nė kauzė jo vetėm faktorė tė rendit fetar, por pas tij, ėshtė njė pėrfitim i thellė i vlerave kulturore tė origjinės. E njėjta formė e strukturave fetare tė ēon nė dimensione etike dhe estetike tė formimit lindor. Ka njė kulturė italo-shqiptare tė transferuar, por ka dhe njė traditė kryesisht arbėreshe. Janė mbi 100 mijė arbėreshė sot nė Itali, edhe pse nė heterogjenitetin e tyre kanė njė ndjesi tė pėrbashkėt pėr territorin. Kėta arbėreshė thithėn njė formim tė dyfishtė, perveē tė shprehurit nė dygjuhė qė krijoi rrjedhoja tė dy modeleve kulturore. Pikėrisht nga kjo pikėpamje funksioni i pasurive kulturore mbetet themelor, pasi bėhet shprehje e njė dėshmie tė qytetėrimit qė duhet trashėguar dhe transmetuar.
Mes vendeve arbėreshe ka njė fjalor qė, edhe pse qėndron nė bazė homogjene, dallohen, ndonjėherė nė lidhje me zonat territoriale. Kėto vende nė realitet, edhe pse ruajnė njė koherencė gjuhėsore, thithėn modele tė pranishme nė njė territor me ndikime, jo vetėm gjuhėsore dhe heterogjene. Pra, ka patur njė pėrthithje tė modeleve kulturore popullore dhe institucionale.
Dygjuhėsia e pėrforcon nė fakt ndjenjėn e pėrkatėsisė. Arbėreshėt janė ata qė e lanė atdheun, pėrkundrazi e humbėn atė dhe pėr kėtė janė tė ndėrgjegjshėm pėr vuajtjet e diasporės. Nė historinė e tyre ka elemente qė e pėrcaktojnė origjinėn e kulturės sė Mesdheut. Njė Mesdhe qė realizoi njė takim mes qytetėrimeve. Njė takim qė nė letėrsi ėshtė nėnvizuar mes popujve tė detit dhe tokės.

Pėrgatiti Arjan Th. Kallēo


Mesazhi juaj
Bold Style  Italic Style  Underlined Style  Script AutoTab  Zgjidh Ngjyren  Image Link  URL Link  Insert YouTube video  *BbCode    :) ;) :-p :-( (Më shumë) 

 » Emri  » Fjalëkalimi (Harova) 
 Vetëm përdoruesit e rregjistruar mund të postojnë këtu. Shkruaj korrektësisht fjalëkalimin para se të postosh, ose regjistrohu.