Na ndiqni ne facebook
  Diskutim-Hyrja - Repliko - Kërko - Kontakto  
bord.gazetakritika.net / Historia dhe Tradita! / Personalitete:
Autor Mesazhi juaj
Gallapjani
Anëtar
# Postuar më: 7 Korrik 2017 15:26


"Pa komb, pa atdhe dhe liri- nuk ka jetė as fe"-Mulla Sefė Govori

Ukshin ZAJMI

Familja Govori, sė pari nė Kosovė u ndal nė katundin Prapashticė tė Gallabit tė Prishtinės, pas dėbimit nga fshatrat e Serbisė. Ajo u vendos nė kėtė hapsinė tė Kosovės, nė kufirin e caktuar me Serbinė, mė qėllim qė pas njė kohė tė shkuart apo pasi tė krijohen kushtet, tė kthehėt nė vendin e vet .Mirėpo njė gjė e tillė nuk ndodhi, andaj ata u dėtyruan qė kėtu tė krjojnė pasuri te re dhe vendbanimin e ri. Duke kaluar kohė, edhe nė kėtė hapsirė ishte e vogėl pėr zhvillimin e hovshėm tė kėsaj familje, andaj edhe familjės Latifi u larguan nga Parapshtica pėr nė Strozoc, sėpsė njė antari tė kėsaj familje qė ishte antar i Islihatit, pėr tė qenė nė afėr udhės e mė afėr qendrave tė ndryshme pėr tė vepruar, pushteti i atėheshme osman ia u jep njė pjesė tė madhe tė tokės. Dhe largimin nga Parapshtica i kėsaj familje ishte i pari, pėr tė vazhduar pastaj edhe mė hovshme. Ndonėse, kjo familje e larguar nga trungu i familjės Govori, ajo asnjihėrė nuk ndėrpreu lidhjet nė Prapashticė.
Mė vonė familja Latifi e Govorėve ka vendos tė largohet edhe nga Strezovci dhe tokėn e shtėpite ua shet familjės sė Lazar (Lazė) Serafimoviqit. Ai ua jep njė pjesė tė parėve dhe kur ta japin edhe pjesėn tjetėr tė parėve ata tė vendosėn nė pronat e tyre. Po, nė Strezoc, familjės sė Tafės i lind djalė Sefedini (Sefė) Latifi-Govori, nė vitin 1903. Mirėpo, pushteti i atėherėshėm u thot familjes sė blerėsit sė mund tė vendosėt nė shtėpi e blerė. Andaj familja Govori, me parėt e dhėna dhe pasurinė e tyre dalin dhe vendosėn nė Gjilan, vend i cili kishte marrė njė zhvillimin me tė hovshėm.
Sefedini (Sefė Govori) Latifi dikund kur i kishte nja 10-11 vjeq vjen nė Gjilan dhe aty regjistrohen nė Mendresen e Gjilanit, tė cilėn e kryen me sukses.Qysh si nxėnes e mė vonė edhe mbarimin e medrezes ai me titullin Mulla, edhe shkruan nė revista tė asaj kohe pėr tema tė feja. Mirėpo, pėr kėto nuk patėn rastin t'i shohim e tė dijme se ku ato u botuan, por jė gjė dihet se, Mulla Sefė Govori, asnjėherė nuk punoi si imam nė ndonjė xhani tė asaj kohe.Nė moshėn 21 vjeqare, ai sė bashku me familjen, nė bazė tė keqtrajtimit tė pushtetit tė atėhershėn dhe nė basė tė asaj se tė gjithė e folshin edhe gjuhėn turke, ata vendosėn tė shkojnė nė Turqi. Kjo ndodhi nė vitin 1924 dhe ata u vendosėn nė qytetin Qorli, nė pjesėn evropiane tė Turqisė. Nė Turqi shkoi Sefedin (Sefė) Latifi me baban e tij Tafėn e sigurisht edhe nė xhaxhallarėt e tij Sylėn e Isufin, por sipas dėshmitarit Shaban Abaz Mustafės, atje qondruan vetėn 6 muaj. Njė dėshmitar tjetėr Muharren Riza Govori, thot se ata kanė shkuar vetėn deri nė Shkup, dhe pas njė vonėsės sė vogėl nė Shkup, pėr ta festuar ditėn e Bajramit, rruga pėr tė emigruar nė Turqi u mbyll. Mirėpo, sipas dėshmisė sė Ibrahim Grainca-Cernilla, nė librin "Deri nė vdekje pėr atdhe", 2006, faqe 183, ai thot se ai shkoi nė Turqi dhe atje qėndroi 3 vjet. Nė bazė tė kėsaj, mund tė kontatojnė se ata shkuan nė Turqi, por nė saje tė vėtėdijės dhe bindjes se Sefėn ndaj babait tė tij Tafės dhe sigurisht edhe xhaxhallarėve tė vet, ata u kthyen serish nė Gjilan.
Nė Gjillan, nėn pushtetin e atėheshme serb, familja e Govorėve merrej me punimin e tokės, tė cilėn e kishin mjaft tė bollėkshėm por edhe me tregti tė ndryshme. Ndonėse Sefedini (Sefa) kishte titullim Mulla, ai nuk punoi nė asnjė xhami, sepse atje duhej me predikue sipas udhėzimet tė pushtetit tė atėheshme, andaj ai me shumė do tė kontribuoj nė menagjimin e pasurisė sė tyre, por edhe nė bisedat me popullit, me tė cilėt ai orientonte ata qe fėmijėt e tyre, nėse kishin mundėsi, tė shkolloheshin edhe nė gjuhėn serbe, sepse shkolla shqip nuk kishte, pos mejtepeve e medresave, tė cilat punonin nė bazė tė planprogramit fetar por edhe tė vezhguara nga pushteti i atėhershėn serb.
Nė vazhdim tė jetės nė Gjilan dhe rrethanat ai edhe u martua. Rrethi i njofjeve u rrit edhe mė shumė, andaj krahas punės, ai u njoftua edhe pėrsonalitetė qė nuk ishin nga rrethi i Gjilanit por edhe gjilanas, tė mishėruar me nisma tė ndryshme ideologjike e politike. Ai kėshtu u takua edhe me Xheladin Kurbalin, i cili kishte qenė i burgosur nė Serbi (Lepogllavė) dhe ai atje kishte pranuar ideologjinė marksiste nga Mosha Pijade, nė tė cilin ai kishte qenė nė burg. Edhe Mosha e dinte theqafjet e mėdha qė ia shpifte rregjimi i pushtetit tė atėhershėm pėr popullin shqiptar. Dhe pikėrisht kėto rrethana e kishin bindur Xheladinin se vetėm komunizmi ishte shpėtim pėr shqiptarėt. Nė kėto rrethana Mulla Sefa krijoj edhe shoqėri me disa njerėz qė kishin kėtė ideologji, andaj nė mesin e tyre kishte edhe gjilanas si: Vehbi e Vejsel Rexhepi, Kadri Halimin e mė vonė edhe mė Hasan Dulxherin(mėsues nga Shqipėria), Halil Fejzullahun e kuptohėn edhe mė Xheladin Kurbalin. Pas kapitullimit tė asaj Jugollavije qė ishte atėherė, ishte ideologji e tyre qė tė futen nė mesin e pushtetit tė arrdhur kėtu, e kjo ishte Italia fashiste. Kėshtu Sefedin Latifi apo Mulla Sefė Govori, qė kishte medresėn e kryer, ai huri nė punė si ekonom nė spitalin e Gjilanit, por shumė herėt e hetuan dhe nė vitin 1942 u denua me njė vit burgim pėr ideologji antifashiste.

Nga ideologjia antifasishte nė ideologji nacionaliste

Pas mbjatjes sė ketij burgimi, dhe duke ndjekur ngjarjet si po zhvilloheshin nė aradhat partizanė, e ku po mbyteshin e torturoheshin shqiptarėt, ai iu bashkua ideologjisė nacionaliste, dhe kėshtu pastaj ai bashkėpunoj edhe me Mulla Idris Gjilanit, ishte edhe nė frontin tu mbrohej Kosova nė Gollak. Sa kishte Mulla Sefa autoritetėt, flet edhe njė thėnie tė cilėn e tregon Shaban Rama(1919) nga Tygjeci, e tash jeton nė Gjilan, se fjalėn njohjėse tė ndrrimit tė rojėve nė kufi e kemi pasė "Topuzi i Mulla Sefės"!. Mirėpo kthimi i tij nė spitalin e Gjilanit mė shumė kontrbuoj pėr kėto luftime. Ai furmizonte me gjėra tė ndryshme sanitare luftėtarėt nė front dhe tė plagosurit mė rėnd iu ndihmonte qė tė shkojnė nė Prizren, ku ishte spitali me mė shumė mjekė e paisje. Nė kėto rrethana, e deri sa kapitulloj Italija, Mula Sefė Govori kontribuoj shumė pėr qytetarėt e Gjilanit, qofshin ata shqiptar apo tė nacionalitetėve tė tjera. Ai, edhe mė parė kishte reputacion nė mesin e qytetarėve, si njeri qė kishte tė kryer shkollė, por tash edhe kyr u ndihmonte pėr ndonjė raste tė sėmundjeve, ai fitoj respect edhe mė tė madh. Mirėpo, me kapitullimin e Italisė, spitali nė Gjilan u mbyll dhe tė gjitha ata shqiptarė qė u kishin ndihmuar mbrojtėse tė kufirit ishin nė rezit tė likuidimit. Mė ndihmen e Ibrahin Graincės nga rrethina e Ferizajit, i cili kishte lidhje nė Fadil Hoxhėn, vendosė qė edhe nga kjo anė e Kosovės tė grumbulloheshin njerėz nė aradha tė ndryshme partizane. Njė njėsi e tillė u formua edhe nė Pėrlepnicė dhe nė krye tė kėsaj njesie udhėqės u zgjodh Sabit Efendija, kurse pėr flamutar tė kėsaj njėsie u caktue Mula Sefė Govori. Ai kėsaj njėsie i priu me flamur kombėtar. Sipas dėshmitarit okular Shaban Ajvas Mustafa, kur Mulla Sefa mė flamur nė dorė arriti nė qėndėr tė Gjilanit, dikund para teatrit tė sotėm, shumė qytetarė serb u dollėn pėrpara me sopata, tėrfurq e mjetė tė tjera, e sidomos kishte edhe armė, por nuk u dukeshin. Mulla Sefa u tha qytatetarėve tė tubuar:
-Meqė tė gjithė u njof dhe ua dua tė mirėn, po u them se fundi i kėsaj njėsie ėshtė tė Bunari i Pėrlepnicės, andaj ne jemi duke e kaluar Gjilanin dhe po shkrojmė mė Deēan pėr mė luftue mė gjerman. Nėse doni pėr tė luftuar, atėherė mė pengoni mua dhe pastaj atėherė vajhalli pėr juve. Mas kėsaj fjalė tė Mulla Sefėn, serbėt u kthyen e shkuan nė shtėpi, ndėrsa njėsia kaloj Gjilanin. Po e njejta gjė ndodhi edhe nė Ferizaj. Ja shkrimi i Ibrahin Graincės-Cėrnilla mė librin e tij:
"Grupin tjetėr e takuam nė Ramjan, me mulla Sefė Govorin nė krye, me flamur nė dorė. Kur u takuam, mulla Sefa me pyeti nėse guxonim tė kalonim me flamur nėpėr qendrėn e Ferizajit. "O Ibrahim-mė tha,-vetėm nji herė t'i biem qendrės me flamur, e si tė mė qitni te kazermat, mė pushkatoni, se jua baj hallall shpirtin!" Kur iu afruam Ferizajit, u thash tė marshonin tė qetė dhe tė mos bėnin asnjė qėndrim tė pahijshėm. E nėse ju provokon dikush, vazhdova unė,-jam unė kėtu. Unė ecja pėrpara.Mulla Sefės i thash ta ngriste flamurin. Kur hymė nėpėr qytet, dolėn tė na shihnin i madh e i vogėl. Ne dolėm pėrtej Ferizajit, pushuam pak nė Koshare e u nisėm pėr nė Shtime."(Ibrahim Grainca-Cernilla:"Deri nė vdekje pėr atdhe",2006, faqe 183).
Gjatė gjithė kėtij marshit tė kėsaj njėsie, pjestarėt e OZN-es tentuan tė mernin njerzė tė aftė pėr t'i likuiduar, por nuk arritėn, sepse edhe Sefa por edhe Sabit Efendija nuk lejonin. Duke e parė kėtė situatė, Mulla Sefa dikund tė Ura e Tėrzieve tentoi tė kontaktoi me Fadil Hoxhėn pėr t'ia shpjeguar situatėn e krijuar dhe tentimet e OZNE-s, megjithatė ky kontakt nuk u mbajt. Shi pėr kėtė Mulla Sefė Govori e pa se sa ėshtė situata, e sidomos kur nė mesin e antarėve tė OZNE-s e pa edhe djalin e Aqif Tetovės nga Gjilanit. Dhe krejt kėtė udhė deri nė Gjakovė, ai e kaloi duke gjetur mėnyrėn se si tė largohen nga kjo njesie, qė pėr tė u ba kobzezė, ashtu edhe si do t'i ndodhė nė Deēan. Kėtė njėsi e ndanė nė dy grupe. Njė njėsit e quan mė herėt e tjerin ma vonė, dhe i urdhėnuan tė luftojnė nė mes vete, pa e dituar se janė tė tė njejtės njėsi tek "Rrepijat e Deēanit", na ka thanė prof. Haxhi Vokshi.

Ikja nga njesia dhe kalimi nė ilagalitėt

Mulla Sefa Govori sė bashku me Tefik Jakupin dhe njė tjetėr, pasi e kompomitojnė njė roje tė armatosur, ata largohen nga nijėsia. Tė tre tė arratisurit arritėn bashkė deri nė Kishna Pole, dhe aty u ndanė. Tefik Jakupi u nis pėr nė Gjilan, Mulla Sefė Govori u nisė pėr nė Prapashticė, e pėr atė tė tretin bashkėbiseduesi Shaban Mutafa nuk ka dijeni se kush ėshtė dhe nga ėshtė. Mirėpo, tjetėr mendimi ka Muharem Riza Govori,i cili thot se nga Gjakova me Mulla Sefėn ka qenė babai i tij Riza.
Mulla Sefa mė sė pari u vendos tė qėndroi nė Koznicė (Lisicė) e masandej u gjet stehė edhe nė Prapashticė, te Shaban Musa i lagjjės sė Shushnicės, e pastaj edhe tė shumė tė njofshėm tė tij por edhe nė visėt tjera tė Gallapit.Gjatė qėndrimit nė ilegalitet Mulla Sefa kaloj edhe nėpėr sfida tė ndryshme. Po e zėnė nė Busavatė, deri sa tė gjithė kishin shkuar nė fushė pėr tė punuar, nė shtėpi kishte mbet vetėm njė vajzė e vogėl. Nė ndėrkohė suita e milicisė popullore dhe njerzit e OSNE-s kishin ardhė nė katund. Lajmi

Gallapjani
Anëtar
# Postuar më: 7 Korrik 2017 15:30


vazhdim...

Lajmi u pėrhap shumė shpejtė, dhe pėr kėtė i erdhi nė vesh edhe Mulla Sefės. Si t'ia bėnė tash! Mė ndėrkohė vjenė vajza e shtėpisė, e qonė shktrojen e odėn dhe i thot Mulla Sefės hynė nė nji derė, e cila qonte nė njė bunker. E mbulloj vajza shtrojėn, pas hunė tė ardhurit, kontroluan dhe shkuan, e Mulla Sefa mbeti i pakapshėm.
Nė njė rast tjetėr, pėrderisa me shokė shkonin pėr nė Rahovicė afėr Strezocit, heton se ishte duke marshuar njė arradhė e milicisė popullore (kėta ishte njerzė qė i kishin mbledhė nėpėr katunde dhe kontrollonin njerėzit qė ishin mshehur, e me mesin e tyre kishte edhe ndonjė udhėheqės), Mula Sefa shesh njė gumbullur therrash tė prera nė mes tė njė lemdine. U thot shokėve tė shkrojnė e tė meshėhemi nėn thera. Edhe milicia popullore i kishe ndegjuar fjalėt e tyre por nuk i kishin parė. Kur dalin aty nuk shohin asken. Njėni thot ta kontrollojnė tek therrat, ndėrsa udhėheqėsit thot, jo sė ata kanė shkruar nė mal, andaj atje t'i kėrkojnė, e kėtu nė mes tė lendinės kaqakėt nuk mėshefėn. Dhe ky rast kalon pa therė nė kambė.
Po nė Rahovicė, duke biseduar ne tė zotin e shtpisė ku qėndronte Musa Sefa nė ilegalitet, ai thonė sė nė ardhtė ndokush me tė kėrkue unė kam mė i tregue se ku je. Dhe mbas disa ditėsh vijnė edhe kėtu pėr tė kontrollua, e i zoti i shtėpisė u thot ēka po kėrkoni. A ke kėtu ballista i pėrgjegjėt njerzit e pushtetit. I zoti i shtėpisė u thot: po e kam njė ballistė veq ėshtė shumė i rrėzishkėm! A, po na qon tek ai? Po, u thot ai dhe shkrojnė nė ahur, ndėrsa Mulla Sefa ishte nė nji bunken nėn prakun e ahurit. I zoti i shtėpisė e qeli derėn e ahurrit, vet ndejti mbi prag dhe u thot, sė kėtij mėzati i thomė balistė, sepse nė e lėshue, masi e ka hangėr nji kosh misėr, tash jo vetėn ne qė na mbyt por e mbyt edhe vetvetėn. Ah vetėm pėr kėtė na sollė kėtu, i thanė ata, e ky u thot se mė pyetėt pėr balliste e unė kėtij i thom ballistė. Banėn pak hajgare dhe pastaj shkruan. Mulla Sefa kishte qėndruar edhe nė Perlepnicė, Marec dhe nė shumė vende nė Prapashticė e edhe nė njė shpellė tek toponimi "Guri i Madh" dhe nė kėto vende, ai qėndroi 3 vjet nė ilegalitet.
Mėqe filluan tash edhe jatakėt tė frikohen, atėherė familja mendoj se si t'ia bajnė me Mulla Sefėn. Nė ndėrkohė vjen nė Gjilan daja i Sefės, Alia i Mehmetit (Boroc) nga Gragjeniku dhe kėta i tregojnė se kanė janė bukur ngushtė se si mė ia ba me Mulla Sefėn qė ėshtė nė ilegalitete. Ai, i pyet se a mundet Ali Shukria mė i ndihmue. Pikėrisht ai ėshtė kryesori thonė ata. Unė e rregulloi kėtė ēėshjte, sepse unė e kanė shpėtuar Ali Shukriun nė Tiranė. Dhe ai ndikoj dhe Mulla Sefa mbeti i lirė e pa u ndėshkuar.
Pasi u lirua Mulla Sefa dhe qėndronte i lirė nėpėr Gjilan, shumė puntorė tė OZNE-s e mė vonė tė UDB-ės habiteshin, por edhe kishin frikė nga ai, sepse ai e kishte dikend nė udhėheqėsi tė njofshėm. Shpesh e pyetėn se si shpatoi, e ai u thonte se e ka shpėtua njė sėrb, tė cilit unė i kamė ndihmuar nė parė, por ai (Mulla Sefa) edhe shpėtimtarin e tij e konsideronte si tė tillė.
Mulla Sefa tash fitoi ėshtė njė respekt tė madh, sepse disa e njofshin si antifasisht, pėr ēka mbajt 1 vit burg, tė tjerėt e njifshin si njė nacionalist tė pėrkryer, andaj ai pritej e pėrcillej si njė njeri i madh. Ai gjithkund fliste se duhet tė gjithė tė shkolloheshin e kėshtua ai ndikonte edhe me shembullin e femijve e tij, tė cilėt njeri nė Nish e tjetri nė Shkup kryen shkollimin. Fjala e tij kishte rėndėsine e saj, andaj ato merreshin edhe si udhėherrefye pėr jetėn e mė tejme, tė atyre qė e ndėgjonin. Andaj edhe sot, ėndė ėshtė ne qarkullim fjala e tij:"Pa komb, pa atdhe dhe liri-nuk ka jetė e as fe". Dhe, kėtė ai e dokumentoj edhe me punėn qė e bėnte jo vetėm vet, por edhe tė fėmijėt e vet, tė cilėt sa qenė gjallė u angazhuan pėr mirėvajtjen e punėve tė tyre por edhe duke u ndihmuar bashkombasve tė vet. Ndonėse arritėm ne vetėmohim tė madh, ata ēdo herė ishin nėn vėzhgim tė organeve tė ndjekjės, andaj edhe ua ndėrronin pozitat qė i arritnin mė punėn e tyre.
Mulla Sefa pak punoi edhe mė vonė nė spitalin e Gjilanit, bile njėherė duke e vizituan banėsen e Doktor Gjokiqit, aty ai pa se shumė mobillje tė tij ishin nė dhomat e doktorit. Bile njė herė e kishte pyetur se ku i kishte blerė mobiliet, e ai, i kishte thanė se kur ka ardhur nė Gjilan pėr tė punuar, komuna ia kishte dhanė.
Mulla Sefa, posi qė kėrkoi pushim pėr tė shkuar nė Turqi tė vizitoj kushėrinjt e vet, e pushteti i atėhershėm ia lejoj shkuarjen e tij, duke menduar se ai do tė gjejnė ndonji motivim pėr t'i shpėrngulur edhe familjėn e tij.Mulla Sefa shkoi me Turqi dhe atje edhe vdes nė vitin 1952, madje edhe u varros, por bėmat e tij patriotike ende janė gjallė nė mesin e gjilanasve tė moshuar por edhe tė rinj.



Litėratura:
Ajvaz Abazi, Ismail Ismaili: "Gjenealogjija e familjes Govori" Prishtinė, 2009
Bogomir B. Stankoviq: Pomoravala e Kosovės nė revolucion 1941-1945, Nish, 1975
Ibrahim Grainca-Cernilla:"Deri nė vdekje pėr atdhe", Prishinė, 2006.
Muhamet Piraku:"Mulla Idris Gjilani dhe mbrojtja kombėtare e kosovės lindore 1941-1951", Prishtinė, 1995

Dėshmitarėt:
Shaban Abaz Mustafa- Govori (1936-6.IV.2011) nė Gjilan me 25 maj 2010.
Nazmi Musa 11.07.2011.
Muharrem Riza Govorit (1945), korrik 2015
Shaban Rama
Mentor M. Latifi
Prof. Haxhi Vokshi

Mesazhi juaj
Bold Style  Italic Style  Underlined Style  Script AutoTab  Zgjidh Ngjyren  Image Link  URL Link  Insert YouTube video  *BbCode    :) ;) :-p :-( (Më shumë) 

 » Emri  » Fjalëkalimi (Harova) 
 Vetëm përdoruesit e rregjistruar mund të postojnë këtu. Shkruaj korrektësisht fjalëkalimin para se të postosh, ose regjistrohu.