Na ndiqni ne facebook
  Diskutim-Hyrja - Repliko - Kërko - Kontakto  
bord.gazetakritika.net / Politika dhe Ekonomia! / Zygmunt Bauman : Revolucioni kulturor ėshtė njė sipėrmarrje afatgjatė (I)
Autor Mesazhi juaj
Arjan Kallco
Anëtar
# Postuar më: 15 Maj 2017 15:49


Mendimtari polak na shtyu ta shohim drejt nė sy kapitalizmin qė – siē shkruante ai – ėshtė nė thelb njė sistem parazitar. Si tė gjithė parazitėt mund tė begatojė pėr njė farė periudhe, kur gjen njė organizėm ende tė pashfrytėzuar me tė cilin tė ushqehet. Na detyroi tė kėqyrnim mes kthesave tė globalizmit tė poltikave neoliberale, tė shpėrbėrjes sė indit shoqėror tė jetės sonė tė skartuar. Na mėsoi se frika dhe urrejtja kanė tė njėjtėn origjinė dhe ushqehen me tė njėjtin ushqim. Na ftoi tė fshiheshim pas sloganėve. Nė intervistėn e tij dhėnė tek "I Diavoli" na paralajmėroi : Revolucioni kulturor ėshtė njė sipėrmarrje afatgjatė.
Baumani vdiq nė moshėn 91 vjeēare dhe konsiderohet dėshmimtari i bashkėkohėsisė sonė, interpretues i kohės sonė, teoricien i modernitetit tė rrėshqitshėm, i pavijueshėm, pjesėrisht i pavlerė. Hebreu polak lindi nė vitin 1925, u arratis nė moshėn 14 vjeēare nga Bashkimi sovjetik i dikurshėm, pėr shkak tė pushtimit nazist tė Polonisė. Studiues i Marksizmit, komunist dhe mė pas antikomunist, Baumani kaloi njė jetė si i huaji i pėrjetshėm: nė Angli, Izrael, Poloni. Linda i huaj dhe do tė vdes i tillė – ishte shprehur ai. Profesor emerito i Sociologjisė nė Universitetin e Leedsit, nė shkrimet e veta tregoi ferrin dhe utopinė e botės sė rrėshqitshme (likuide).
Na ekspozoi ndaj rreziqeve tė ēndėrmjetėsimit nė epokėn e internetit, ndaj kurtheve tė shoqėrisė sonė, padronja e pabarazive, ku konsumi praktikisht duket tashmė Sovran. Na ēoi tė lundronim nė mekanizma tė shoqėrisė sė konsumatorėve, ku identitetet pėrhumben. Kėto tė thėna qartė tek libri i tij: "Pėr tė gjitha shijet; kultura nė epokėn e konsumit". Gjatė intervistės eksploroi frikėn e progresit dhe perspektivat e Millennials, reflektoi pėr tė ardhmen e punės me robotėt dhe pėr atė tė pabarazive shoqėrore tė ditėve tona, mes strategjive miope tė istikameve ndaj emigrantėve.

Nė analizėn tuaj tė industrisė kulturore, nuk merreni veēanėrisht me sektorin e mediave. Ky kuadėr rihyn nė hetimin e pėrgjithshėm, apo zė njė vend tė veēantė?

Tek shumėfishimi i mediave njė prej eseve tė pranishme nė libėr "Zakoni i shtėpisė", Umberto Eko nėnvizon : Ēfarė janė radioja dhe televizioni sot, e dimė – njė shumėsi tė pakontrollueshme tė mesazheve qė secili individ pėrdor, qė tė ndėrtojė zgjedhjen e vet tė programeve pėrmes pėrdorimit tė telekomandės. Po ēfarė ėshtė njė mjet komunikimi i masave nė botėn e sotme? Njė program televiziv – sigurisht dhe ai – por ku gjendet ky mjet komunikimi? Ėshtė shtojca e njė tė pėrditshmeje, ėshtė transmetimi televiziv, ėshtė bluza Polo (e stampuar dhe qėndisur me logon e prodhuesve)? Kėtu kemi jo njė, por dy, tre, ndoshta mė shumė masmedia qė veprojnė pėrmes kanaleve tė ndryshme. Nė kėtė pikė ėshtė e ligjshme tė pyesim se cili ėshtė ai qė e dėrgon mesazhin? Nuk ka mė njė autoritet, por gjithēka ndodh vetė (sa ngėshullues ėshtė ky mesazh). Pushteti origjinal rezulton shmangės, i pakapshėm dhe nuk ka mė asnjė qė mund tė flaės pėr njė projekt qė lind nga njė projekt (sigurisht njė plan ekziston, por nuk ėshtė i qėllimshėm, pra nuk mund tė jetė objekt i njė kritike tė drejtuar me njė analizė dhe njė gjykim tradicional).
Eko shkroi esenė e cituar nė vitin 1983 dhe nuk nuk duhet tė habitemi qė radioja dhe televizioni ende figurojnė shkaku kryesor i dramės sė komunikimit tė masave. Nėse autori do tė kishte jetuar derisa ta pėrditėsonte esenė qė ta pėrshtatte me ėf, internetin, formatin e xhepit, me kompjuterat me prekje, tė erės dixhitale, do tė kishte sigurisht shumė mė shumė pyetje qė duheshin shtruar dhe shumė problem tė cilave duhej t'u jepnim njė pėrgjigje tė pakundėrshtueshme. Dikur shpresohej se informacioni ishte nė gjendje ta ndante botėn nė mėnyrė tė lexueshme, duke i pajisur rrugėt me shėnja rrugore qė nė kryqėzime tė ishin nė gjendje tė ndaleshin dhe rezistues ndaj erės. Investimi kryesor bazohet tek kthimi i treguesve pėrsosmėrisht tė lėvizshėm, tė mbėshtetura nė rrota tė lubrifikuara shumė mirė, qė mund tė shtyhen lehtė dhe tė rrėshqasin me njė prekje tė thjeshtė tė njė butoni "fshi" tė njė monitori qė pėrdoret lehtė. Njė strukturė tepėr mikpritėse, gjithnjė e mė shumė e pėrdorur nga internetasit nė kėrkim tė njė zone komode, brenda asaj bote tė dėshpėruar, ende pazgjidhmėrisht tė turbullt, tė njohur si kaotike dhe konfuze. Me elementė tė tillė, pėrfshi dhe lehtėsitė nė ēdo computer, t'i shpėrbėsh mesazhet nga konfuzioni shumėkanalėsh, shndėrrohet pėr pronarėt e lehtė sa dhe t'i formosh - edhe pse nė tė dyja rastet ėshtė i njėjti rrezik dhe i vlfshėm deri nė njė njoftim tė mėtejshėm. Nė njė botė tė pėrshtatur me njė pajisje tė ngjashme pėr pėrcaktimin, lundruesit satelitorė duhet tė pėrditėsohen gjithnjė e mė shpejt, ndėrsa rreziku pėr pjesėn mė tė madhe tė shoferėve qėndron tek fakti se i shohin tė parakaluar dhe pėrfundojnė jashtė piste.

Nė kapitullin e dytė tė librit shkruani se tregu i konsumit arriti ta nėnshtrojė kulturėn me logjikėn e modės, duke u pėrballur me ēėshtjen nga ana e publikut/konsumator, i uritur dhe nė tė njėjtėn kohė i pangopur. Por ēėshtja ėshtė tjetėr: nė modė dhe kulturėn me kosto tė ulėt, lidhet me njė kosto tė lartė njerėzore, shoqėrore, tė kushteve tė punės dhe shėndetit. Nė dritėn e kostos reale tė industrisė likuide, sa ėshtė ekonomikisht dhe shoqėrisht i besueshėm ky model i prodhimit nė kohėgjatėsi?

Mbėshtetja ėshtė ēėshtja themelore (edhe pse njė mes tė shumtave) e shtruar nė mėdyshje pėr mėnyrėn tonė aktuale tė kuptimit tė jetės: e drejtuar nga moda dhe e udhėhequr nga njė ekonomi tregu e pėrqėndruar tek konsumi.
Jam dakord: nė periudhėn e gjatė (sido qė ta matim) mėnyra e konsumit tė jetės nuk ėshtė e bazueshme: planeti, aftėsia e tij qė ta mbėshtetė jetėn, nuk do tė jetojė gjatė. Sipas disa vlerėsimeve, nėse pjesa tjetėr e botės do ta ngrinte niveline vet tė konsumit derisa tė arrinte atė tė SHBA apo Zvicrės, do tė ishte e nevojshme tė bėheshin katėr projekte tė tjerė qė ta kėnaqje kėrkesėn. Ku t'i kėrkosh? Si t'i arrish?
Thirrje alarmi ngrihen mė shpesh, vetėdija e njė pamatėsie thelbėsore mes aftėsisė sė planetit dhe egėrsisė sė ekonomisė sonė me tepėri dhe mbeturina, po pėrhapet. Politikanėt gjithnjė e mė shumė e ndjejnė presionin se duhet tė bėjnė diēka pėr tė marrė masa, ose tė paktėn t'i shtyjnė katastrofat - por nuk ka ndryshuar shumė nė mėnyrėn tonė tė jetės deri tani.
Unė besoj se pėrgjegjėsia e asaj qė po i bėn tė paefekshme pėrpjekjet pėr ta ndalur kalbėsinė qėndron te dy kushte paraprake qė e pėrcaktojnė mėnyrėn tonė tė mendimit dhe veprimit. Hipoteza e parė: qė pėrgjigjia e vetme e duhur qė t'u bėhen ballė problemeve sociale ėshtė njė rritje e mėtejshme e PBB, sesa njė rimendim dhe njė reformė e botės, ku ky prodhim shpėrndahet dhe pėrdoret; dhe hipoteza e dytė: qė tė gjitha rrugėt qė tė ēojnė tek lumturia dhe kėnaqėsia kalojnė nėpėr dyqane dhe pazare, pėrmes blerjes sė sendeve tė reja dhe hedhjen e tė vjetrave. Tė dyja hipotezat janė nė dukje false; t'i refuzosh, por do tė kėrkonte vetėm njė revolucion kulturor. Revolucioni ėshtė njė sipėrmarrje afatgjatė, mė e rėndėsishmja. Dhe nė fakt, problem i madh "i jetės apo vdekjes" i kohės sonė konsiston nė identifikimin se cili prej tė dy intervaleve – ai i aftėsive mbajtėse tė planetit dhe ai i rishikimit tė mėnyrės sonė tė tė jetuarit - do tė zgjasė mė shumė.

Ju pėrballeni me tė ashtuquajturėn "praktikė tė ēangazhimit" nė lidhje me multikulturalizmin. Mund tė bėhet fjalė pėr njė evolucion tė pėrbėrėsit ekonomik tė elitės globale tė njė ndryshimi tė gjeopolitikės ndėrkombėtare ku, pėrballė shumė ēekuilibrave, asnjė fuqi nuk mund tė quhet dominuese ndaj tė tjerave dhe tendencat izoluese bėhen gjithnjė e mė tė forta?

Aktualisht jetojmė nė hijen e asaj qė mund ta quajmė "njė ringjallje e mentalitetit tribal". Kjo prirje rrjedh nga njė pėrgjigje publike pak a shumė spontane, edhe pse transformimet jokoherente tė kushteve ekzistenciale qė mes tyre kontribuojnė qė ta bėjnė tė tashmen jo mė pak "vendin e huaj" tė sė shkuarės, ishin tė njohura nė evolucionin tonė tė shpejtė befasues dhe kėmbėngulės, duke e kapur tė papėrgatitur botėn moderne. Duke pushuar sė qėni njė cilėsi ekskluzive e sė shkuarės 'vendi i huaj", rezultati thotė se kufiri qė e ndan tė shkuarėn nga e tashmja, duket i zverdhur progresivisht dhe tė gjitha pikat e kufijve janė zbrazur. E ardhmja ėshtė po njė vend i huaj – edhe pse mund tė vihet re mes bashkėkohėsve tanė njė interes qė tė na kufizojė ne mė me rigorozitet dhe nė mėnyrė tė padepėrtueshme nė tė ardhmen, sesa nė tė shkuarėn: numėri i turistėve qė presin tė vizitojnė dhe ekspolorojnė atė vend tė veēantė tė huaj qė mbledh nė vetvete veēantinė e sė ardhmes, po zvogėlohet me shpejtėsi dhe tashmė kufizohet nė mė optimisten dhe aventuroren mes nesh. Numri i personave qė nxitonin tė udhėtonin me shpresėn qė tė gjenin nė tė ardhmen mė pėrvoja tė kėnaqshme, sesa nė tė shkuarėn, duket i pakėsuar edhe mė shpejt. Filmat tanė dhe romanet e fantashkencės janė arkivuar nė katalogėt e seksionit film horror dhe letėrsia gotike. Pasi humbėm besimin tek aftėsitė tona kolektive pėr t'i zbutur ekseset, duke i bėrė mė pak tė frikshėm dhe tė neveritshėm, nė kohėt e sotme kemi frikė pėr tė ardhmen mė shumė, sesa pėrgatitja jonė pėr ta pritur. Atė qė pėr inerci e quajmė progres, evokon sot emocione tė kundėrta me ato qė kishin qėllim ta ngjallte Kanti qė krijoi konceptin: nė mė tė shumtėn e rasteve do tė thotė frikė ndaj njė katastrofe mė kėrcėnuese dhe jo gėzimi pėr ta parė drejt njė mirėqėnie mė tė madhe dhe vėshtirėsitė mė shqetėsuese lidhen me mundėsinė e vdekjes dhe ta flakesh nė harresė.

Pėrgatiti pėr botim Arjan Kallēo

Mesazhi juaj
Bold Style  Italic Style  Underlined Style  Script AutoTab  Zgjidh Ngjyren  Image Link  URL Link  Insert YouTube video  *BbCode    :) ;) :-p :-( (Më shumë) 

 » Emri  » Fjalëkalimi (Harova) 
 Vetëm përdoruesit e rregjistruar mund të postojnë këtu. Shkruaj korrektësisht fjalëkalimin para se të postosh, ose regjistrohu.